14-metės išgyvenimai: „Kaip būtų gera būti normaliai“

Mamyčių klubo narė Mamafox kas savaitę dalinasi dienoraščiu apie subtilią šeimos bėdą - dukros, kuriai dabar jau keturiolika, šlapinimąsi naktimis į lovą. Tai VI jos blogas. Šįkart mama paprašė pačios dukros pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais.

Mamafox dienoraštis I

Mamafox dienoraštis II

Mamafox dienoraštis III

Mamafox dienoraštis IV

Mamafox dienoraštis V

Kiek save atsimenu, niekada nelaukdavau nakties ir ėjimo miegoti. Nuolat  bijodavau, kad atsibusiu šlapia. Mano liga yra labai nemaloni ir šlapia ir tikrai nelinkėčiau niekam ją turėti.

Vis dar atsimenu, kaip mama klodavo į mano lovą „klijonkes“ ir celofaninius maišelius, kad nesugadinčiau lovos. Atsimenu ir tai, kaip atsikėlusi šlapia vidury nakties turėdavau viską nuimti, ir kaip vėl sunkiai užmigdavau.

Truputį paaugusi jau norėdavome su draugėmis viena pas kitą nakvoti...bet nedrįsdavau. Dabar sugrįžo prisiminimai ir išgyvenimai, kai aš pirmą kartą nakvojau pas draugę. Buvo siaubinga laukti nakties. Vakare po penktos valandos nieko nebegėriau, nors labai troškino, ir kai pagaliau sugulėme, aš galvojau, kad tik dar neužmigčiau.

Miego norėjau, bet į galvą lindo mintys, kaip bus gėda ryte prabusti šlapioje lovoje. Vaikščiojau į tualetą kokius tris kartus per tą valandą, kol užmigau. Tikėjausi, kad taip didesnė tikimybė ryte prabusti sausai. Atsikėlusi ryte nedrįsau pajudėti, nenorėjau pajausti, kad ir vėl šlapia, bet...atsisėdau ir...NIEKO. Iš džiaugsmo net suklykiau, bet tuo momentu sau prisiekiau, kad niekada daugiau nemiegosiu svetimose vietose.

Tokios baimės ir nerimo nebenorėjau patirti dar kartą. Negaliu prisiminti, kada pirmą kartą mama nupirko sauskelnių, bet tikrai pries šitą žingsnį mes abi pasikalbėjome. Pirmos mano sauskelnės buvo ne mano dydžio, jos buvo skirtos suaugusiems žmonėms, tad man jos nelabai ir tiko. Mama kas vakarą sauskelnes suverždavo ir tada aš miegodavau be baimės.

Jus turbūt net neįsivaizduojate savęs kas naktį su sauskelnėmis, tad patikėkite ir man, jau visai nebe vaikui, tas nepatiko. Tos sauskelnės mane, rodos, sugrąžino į kūdikystę.

Laikas ėjo, tad ir sauskelnės tobulėjo. Aš labai džiaugiuosi DryNites atsiradimu. Pirmas pižamines kelnaites mama laimėjo Mamyčių klube ir nuo to laiko mes perkame tik jas. Džiaugiuosi, kad jau turiu savo dydžio kelnaites.

Man jau 14-ka, bet aš vis dar kankinuosi su šia liga. Kartais būna dienų, kai neprisišlapinu, kartais būna ir savaičių laimingų.

Dabar jau nebebijau miegoti pas drauges (nors dažniau jos miega pas mane). Esu ramesnė, lengviau užmiegu, nes nebereikia šokinėti naktimis ir tikrinti lovos. Džiaugiuosi, kad su šia liga ir išgyvenimais padeda susitvarkyti mano mama ir aš jai labai dėkoju.

Dėkoju ir Mamyčių klubui, kuris esant galimybėms, duoda progą laimėti sauskelnių.

Aš esu įsitikinusi, kad ši liga praeis, nors tikrai nėra nei vakaro, kad nepagalvočiau, kaip būtų gera būti normaliai.

Mamafox dukra

20130804201647-99202.jpg