Viskas, ką norėjote žinoti apie vaikų enurezę: interviu su vaikų nefrologe, prof. Augustina Jankausk

Nevalingas naktinis šlapimo nelaikymas, dar kitaip vadinamas naktine enureze, yra dažna vaikų bėda, apie kurią tėvai dar nedrąsiai kalba. Remiantis statistikos duomenimis, net 15 procentų 6 metų amžiaus vaikų visame pasaulyje turi šią problemą, kai tuo tarpu 1-2 proc. enurezė pasitaiko tarp 14-15 metų paauglių. Ką daryti, kada kreiptis į gydytojus ir kaip padėti vaikui, kalbamės su Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto Santariškių klinikos filialo pediatrijos skyriaus vedėja, vaikų nefrologe, prof. Augustina Jankauskiene.

Kas yra naktinė enurezė?

Vaikų naktinė enurezė – tai nevalingas šlapimo nelaikymas nakties metu. Naktinė enurezė yra pirminė ir antrinė. 

Pirminė enurezė – kai vaikas šlapinosi į lovytę be pertraukos ir neturėjo „sauso periodo“ ilgiau nei pusę metų.

Antrinė enurezė  kai vaikas nebesišlapino į lovą kurį laiką, bent daugiau nei pusę metų, ir staiga pradeda vėl šlapintis. To priežastys dažniausiai būna psichologinės – pradėtas lankyti darželis, tėvų skyrybos, staigus išgąstis ir kt. Tai priežastys, kurios reikalauja psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos.

Naktinė enurezė dar skirstoma į monosimptominę (kai vaikas naktimis šlapinasi į lovą) ir ne monosimptominę (kai vaikas šlapinasi naktimis į lovą, bet dar jį kamuoja ir įvairūs dieninio šlapimo nelaikymo epizodai: staigus noras šlapintis, pavarvinimas į kelnytes, labai dažnas šlapinimasis).

Naktinės enurezės priežastys

1) Paveldimumas.

Jei vienas ištėvų sirgo naktine enureze, apie 40% tikimybė, kad ir vaikas turės šią problemą. Jei abu tėvus kankino naktinis šlapimo nelaikymas, tuomet tikimybė, kad ir vaikas turės šią bėdą, siekia iki 78%.

„Labai svarbu, kad tėvai, atėję pas gydytoją, išvardintų ne tik simptomus, bet papasakotų kuo daugiau – ar jie patys turėjo tokią problemą, jei neturėjo, ar buvo giminėje šlapimo nelaikymo atvejų, taip pat ar nesirgo vaikas šlapimo takų infekcija, neturi padidėjusio troškulio, daug geria dienos ir nakties metu. Tai palengvina visą diagnostikos gydymo eigą“, - sakė vaikų nefrologė A.Jankauskienė.

2) Antidiuretinio hormono stoka. 

Antidiuretinis hormonas sulaiko šlapimo išsiskyrimą naktį. Tai medžiaga, turinti savo cirkadinį ritmą organizme. Dienos metu jo turi būti mažai, nakties metu –jo kiekis turi padidėti. Tųvaikų, kurie naktimis šlapinasi įlovytę, šio hormono cirkadinis ciklas sutrikęs, kitaip tariant, nėra naktį reikalingo hormono pakilimo.

3) Sutrikęs miegas.

Atlikti tyrimai rodo, kad tų vaikų, kurie pasišlapina į lovą naktį, miegas yra gilesnis.

4) Kitos priežastys.

„Jeigu vaikas pradėjo  šlapintis į lovą ar  naktį  atsikelia į tualetą, tai gali rodyti, jog jis serga cukriniu diabetu. Jis taip pat gali turėti sutrikusią inkstų funkciją. Taigi, jei jūsų dešimtmetis vaikas, iki tol neturėję jokių šlapinimosi problemų, staiga ima dažnai vaikščioti į tualetą arba pasišlapina į lovą, tai gali būti tikrai grėsminga problema, dėl kurios būtina kreiptis į specialistus“, - pasakojo vaikų nefrologė, prof. A.Jankauskienė.

Pirminė naktinė monosimptominė enurezė dažnai nelaikoma liga. Tai labiau galima traktuoti kaip vėluojantį įgūdžių formavimąsi, tikintis, kad tie įgūdžiai susiformuos. Yra ir savaiminio pasveikimo. 

Kas yra dieninė enurezė?

Dieninė enurezė – šlapimo nelaikymas dienos metu, bet ne pilnas pasišlapinimas, apie kurį, pasak gydytojos, dažnai pamirštama ir nekreipiama į tai dėmesio. 

„Dieninė enurezė iš tiesų pakankamai dažnai paplitusi, bet mažai apie tai kalbama. Ji susijusi su vaiko apatinių šlapimo takų sutrikimais, tai staigus noras šlapintis ir negalėjimas sulaikyti šlapimo bei palašinimas į apatines kelnytes. Nedidelis vaiko pasišlapinimas į kelnytes dažnai tėvų vertinamas kaip vaiko tingėjimas nueiti į tualetą ar tiesiog apsileidimas. Tai labai aktuali problema, kuri ne tiek jaudina tėvus, kiek vaikus“, -  aiškino vaikų nefrologė.

1989 m. Belgijoje buvo atlikta apklausa, kurios metu vaikams reikėjo išvardinti įvykius, kurie juos labiausiai traumuoja. Dieninis šlapimo nelaikymas buvo nurodytas kaip trečia priežastis po vieno iš tėvų netekties ir apakimo. Pasak gydytojos, tai rodo, kokia tai svarbi problema pačiam vaikui.

„Taigi, vaikas nėra apsileidęs ar tinginys, kap dažnai tėvai traktuoja, jis tiesiog turi šią problemą. Kai tėvų klausiu apie vaiko šlapimo nelaikymą dieną, jie patvirtina, jog tai vaikui nutinka, nes jis užsižaidžia ar tingi grįžti iš kiemo laiku, ar užsižiūri televizoriųir pamiršta į tualetą nueiti. Aišku, galbūt kiekvienam vaikui tai kažkada atsitinka netikėtai, bet jei šlapinimasis pasitaiko kone kasdien, tai jau nėra vaiko kaprizas, ir būtina kreiptis į specialistus“, - patarė prof. A.Jankauskienė. 

Turi būti didesnis dėmesys vaikų higienai

Anot gydytojos, tėvai dažnai visą dėmesį sutelkia tik į vaiko šlapią lovytę, nes tai reikalauja tam tikrų pastangų – plauti patalynę, pirkti sauskelnes ir pan. O tai, kad vaikas vaikšto šlapiomis kelnytėmis ar kad vis pasišlapina į kelnytes dieną, į tai nekreipiama dėmesio. 

„Norėčiau atkreipti tėvų dėmesį į vaikų švarą ir higieną. Guldydami 6-7 metų vaiką nakčiai, atidžiau pažiūrėkite, ar šlapios kelnaitės. Jei jos dažnai būna sudrėkusios, į tai reikia atitinkamai reaguoti.

Tėvai dažnai kalba tik apie naktinę, o ne apie dieninę enurezę, nes nemano, kad nedidelis vaiko pasišlapinimas į kelnytes yra problema. Tačiau būtina laiku kreiptis į specialistus, nes dieninis šlapinimasis neretai slepia lėtinę šlapimo takų infekciją. Taigi, labai svarbu laiku sulaukti pagalbos“, - pasakojo vaikų nefrologė.. 

Kur kreiptis?

Kaip teigia nefrologė, nėra vieno universalaus gydymo, nes kiekvieno vaiko enurezė atsiradusi dėl skirtingų priežasčių, skirtinga anamnezė, tad ir gydymas turi būti individualus.

Nuo ko pradėti? Jei jūsų 5-6 metų amžiaus vaikas kas naktį ar penkis kartus per savaitę pasišlapina į lovą, pirmiausia turite kreiptis į šeimos gydytoją. O jis tuomet turėtų išsiaiškinti, ar tai yra pirminė/antrinė, ar monosimptominė/ne monosimptominė enurezė. Tuomet sprendžiama, kaip gydyti.

„Galbūt po išsamios anamnezės šeimos gydytojas paskirs gydymą ir to užteks. Bet jei šeimos gydytojas mato, kad vaikas turi ir dieninius, ir naktinius enurezės simptomus, pastebi, kad atvejis sunkesnis, gal praeityje buvę šlapimo takų infekcijų, tuomet jis siunčia pas vaikų nefrologąinkstų ligų specialistą.

Vaikų nefrologas tuomet paskirs tikslesnį gydymo būdą. Labai mažam procentui vaikų, sergančių enureze, prireikia vaikų urologo (chirurgo) konsultacijos.

Gydymo būdai

Enurezės gydymo būdai yra įvairūs:

-medikamentinis gydymas – gydymas vaistais ir jų deriniais,

-elektrinis žadintojas - tai toks prietaisas, kuris reaguoja į drėgmę ir pradėjus naktį šlapintis vaikas pažadinamas skambučiu. Ilgainiui jis išmoksta pabusti anksčiau, tada, kai jo pūslė prisipildo. Tačiau šis gydymo būdas Lietuvoje nėra itin populiarus.

-šlapinimosi dienynas – toks dienynas, kuriame vaikas su tėveliais žymi sausas ir drėgnas dienas (saulyte, debėsėliais…) Dienyne pažymima, kiek ir kada vaikas gėrė, kada ir po kiek šlapinosi, ar kelnytės sušlapo naktį ir panašiai. Atnešus užpildytą dienyną, dažnai paaiškėja, kad vaikai skysčių geria mažai arba skysčiai geriami netolygiai. Taigi, jis gydytojui suteikia daug svarbios informacijos.

Ar kreiptis į gydytoją su vaiku?

„Tėvai neretai klausia, ar kartu atsivesti vaiką? Žinoma, reikia su vaiku ateiti. Gal jis net nebus apžiūrimas fiziškai pakartotinio vizito metu, bet vaikas turi dalyvauti procese, jis turi suprasti, kokia tai problema. Kai gydytojas kalba su vaiku, jis dažnai tuo apsidžiaugia, nes jis jau ne objektas, apie kurį kalba, o mažas žmogus, kuris pats tame dalyvauja ir reaguoja į problemą. Neretai maži vaikai pasako daugiau gydytojui, nei tėvams“, - teigė prof. A.Jankauskienė ir pridūrė, jog gydant naktinį vaikų šlapimo nelaikymą, greito rezultato tikėtis neverta.

Laiku kreipiantis pagalbos, net 80 proc. vaikų galima padėti išgydyti enurezę.

„Tai tikrai ne vieno mėnesio darbas ir vieno gydymo metodo visiems pacientams nėra. Svarbiausia visiems dirbti sutartinai – tėvai turi tikėti, ką gydytojas daro ir nuosekliai laikytis rekomendacijų, o gydytojas turi aiškiai išdėstyti, ką ir kaip tėvams daryti. Tai sėkmingo enurezės gydymo garantas“, - sakė vaikų nefrologė.